- ryzgus
- ryzgùs, -ì adj. (4) PnmA
1. kuris nirtulingai puola, kimba: Šitas šuo mažas, bet ryzgùs Pkn. Jeigu nori, kad šuva būtų piktas ir ryzgus, reikia jį duoti ubagui priemenioje pakandručyti (botagu kailį gerai iškaršti) LMD.
rỹzgiai adv.: Staiga šuo taip ryzgiai užsilojo ir paskui visai nutilo Mrj.2. įžūlus, įkyrus, landus: Kokia ryzgì musia! Dkš. Jis kaip šuo ryzgùs Kt.
Dictionary of the Lithuanian Language.